Kleboniškių etnografinis kaimas

 

Kleboniškių kaimas išsidėstęs vaizdingame Daugyvenės upės slėnyje. Vienoje upės pusėje – sodo apsupta malūnininko sodyba ir už jos sparnus išskleidęs malūnas, kitoje pusėje – sutūpusios kaimo ūkininkų sodybos. Kaimo buities muziejaus pastatai, kuriuose įrengtos įvairios ekspozicijos padeda lankytojams sugrįžti į praeitį, į tėvų, senelių ir prosenelių kaimą. Kleboniškių kaimas apibūdinamas kaip vienas geriausiai išsilaikiusių vidurio Lietuvos gatvinių kaimų.2010 m. Kleboniškių kaimo sodyba įtraukta į Kultūros vertybių sąrašą, jai suteiktas regioninio reikšmingumo lygmuo. Nepriklausomos Lietuvos laikais joje įsikūrė Pakalniškių pradžios mokykla. Kleboniškių kaimas pradėtas kurti XVI a. viduryje, po 1554-1555 m. Šeduvos krašte pravestos valakų reformos. Tuo metu matininkai Šeduvos klebonui atmatavo 25 valakų dydžio žemės sklypą Daugyvenės upės dešiniajame krante. Klebono žemėje pradėjęs kurtis kaimas vėliau gavo Kleboniškių vardą ir iki XIX a. vidurio išbuvo Šeduvos klebono nuosavybėje.